Visi mes gyvenam nuolat įsisupę į kasdienišką darbų ir rūpesčių rūbą. Taip pripranti, susigyveni su juo, jis tarsi antra tavo oda. Tarsi kitaip būti negali. Ryte nuskamba žadintuvas… Ir tai ženklas – šok į savo “rūbą” ir pirmyn! Reikalų reikaliukų sąrašas ilgas. Nuvežti, paskambinti, nupirkti, paklausti, patikrinti, atiduoti, sutvarkyti… Kitą dieną vėl tas pats. Na, gal tik iš antro galo. Sutvarkyti, atiduoti, patikrinti, paklausti, paskambinti, nupirkti, nuvežti…
Bet juk kažkada ateina momentas, kai tą „rūbą“ nusimetam. Būna, kad gyvenimas jį numeta. Pasako STOP. Tiesiog čia ir dabar. Kaip V. Kernagio dainoj… Viskas. „Išeinu. Palieku tave. Nepyk.“ Tiesiog man atsibodai. Man tavęs perdaug. Ir kaip gera, kai tai nutinka. Nusimeti tą kasdienybės rūpesčių rūbą ir kasdienybė tampa nekasdieniška. Būna, kad tik akimirkai. O būna taip, kad spėji suverti, lyg žemuoges ant ilgos smilgos, tas gražias, ramias, palaimos teikiančias valandėles su savimi. Ir net jomis pasigrožėti iš šalies. Man tos akimirkos, tai laikas, praleistas “savo teritorijoje”. Ten aš esu akmenukų ir perlų, molberto, teptukų ir dažų, siūlų, adatų ir virbalų, šilko ir visokių spalvotų skiaučių, o dabar jau ir molio lipdymo karalienė… Čia mano pasakų šalis. Rimtai. Čia aš gyvenu kitą gyvenimą. Ir man tai labai patinka. Neapsakomas malonumas gaudyti idėjas (lyg drugelius su tinkleliu), vartyti minčių knygos puslapius, keliauti, teptuku per drobę (lyg turistui su one-way ticket, nes nežinai kaip ir kada kelionė baigsis ir koks bus rezultatas), liesti ir dėlioti akmenis (jie tiek daug energijos savy turi), sukišti rankas į molį, galzūruoti lipdinį ir nežinoti kuo viskas baigsis. Ir pamatyti rezultatą po saldžių kūrybinių kančių. (ir vis dėlto, žodis “kančios” čia visai netinkamas).
Myliu ir branginu laiką su savimi…
Man gera, kai mano kasdienybė tampa šiek tiek nekasdieniška ir materializuojasi į kažką… Tą “kažką”, galite pamatyti pasivaikščioję po mano darbų galeriją…
Jūsų namų jaukumui – kvepiančios, sojų vaško žvakės ir namų kvapai. Čia rasite tik vienetinius rankų darbo papuošalus ir keramikos lipdinius. Nes tik pirmoji Idėja, nenumaldomas Noras, aistringas Kūrybinis procesas ir išbaigtas galutinis rezultatas tik kartą gali suteikti džiaugsmą ir patenkinti kūrybinę Aistrą.
Sudomino kažkas? Rašykite, klauskite, atvykite, dalininkės mintimis. Galbūt mano darbai Jus įkvėps kažką pasigaminti savomis rankomis. Irgi puiku!
Ačiū, kad aplankėte. Užsukite vėl!
